Istorija

Trumpai apie šešis dešimtmečius

1949–1960 m.: bendrovės veiklos pradžia
Karo padariniams likviduoti 1949 metais buvo įsteigta įmonė „Kelių statybos rajonas Nr. 1“. Tai buvo pirmoji statybinė organizacija, priklausanti Lietuvos susisiekimo ministerijos sistemai. Įmonė turėjo 10 vienetų kelių statybos technikos ir 160 darbuotojų. Penktajame dešimtmetyje pastatytas pirmasis bendrovės tiltas – 1956 m. Jonavos mieste iškilo tiltas per Neries upę.

1961–1970 m.: pirmieji autostradų kilometrai
13,7 hektarų plote Palemone pradėta kurti gamybos bazė. Tai leido imtis didelės apimties darbų – 1964 m. nutiestas Kauno šiaurinis aplinkkelis, vienas iš pagrindinių Kauno kelių. O 1965–1970 m. darbai jau vyko tiesiant 100 km automagistralę Vilnius – Kaunas.  1966 m. buvo pakeistas bendrovės pavadinimas. Ji tapo „Kauno pirmąja tiltų statybos valdyba“ (TSV-1).

1971–1990m.: daugiau aplinkkelių
Septynerius aštuntojo dešimtmečio metus bendrovė kartu su partneriais dirbo tiesdama 220 km ilgio autostradą Kaunas – Klaipėda. 1987 m. pradėtos Kauno vakarinio aplinkkelio statybos. 1990 m. vėl keitėsi bendrovės pavadinimas – šį kartą ji tapo „Kauno valstybine tiltų statybos įmone“.

1991–2000 m.: pirmieji projektai užsienyje ir įmonės privatizacija
1991 m. pradėti darbai oro uostuose, įgyvendintas pirmasis projektas – įrengtas Kauno oro uosto kilimo ir tūpimo takas. 1992 m. bendrovė pirmą kartą pradėjo dirbti užsienio šalyje – nutiesti keliai Lydos kariniame miestelyje (Baltarusija). 1993 metais įmonė buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę „Kauno tiltai“. 1999 metais įsigyta moderni asfaltbetonio gamykla, kuri per valandą gali pagaminti iki 160 tonų asfalto. 1999–2003 metais nutiesta ir rekonstruota apie 60 km europinės reikšmės kelio E67 (Via Baltica). 2000 metais bendrovėje jau dirbo daugiau nei 500 žmonių. Tais pačiais metais bendrovės laboratorija buvo akredituota Lietuvos nacionaliniame akreditacijos biure. 2000 metais bendrovė sertifikavo kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9001 standartą.

2001–2010 m.: sparčios plėtros dešimtmetis
2003 metais baigtas tiesti Kauno vakarinis aplinkkelis. 2007 m. bendrovė sertifikavo aplinkos apsaugos sistemą pagal ISO 14001 standartą bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą pagal OHSAS 18001 standartą. Plečiant veiklą Lietuvoje įsigytos kelių tiesimo įmonės „Taurakelis“, „Kėdainių automobilių keliai“ ir „Kelda“, o Lenkijoje – kelių tiesimo įmonės „PDM Bialystok“ ir „PEUiM“. Veiklos portfelį papildė pirmieji darbai geležinkelių infrastruktūros statyboje: pirmasis įgyvendintas projektas – IXB transporto koridoriaus (Vilnius – Klaipėda) geležinkelio statinių rekonstrukcija. 2005 metais rekonstruotas vienas iš seniausių Kauno miesto Aleksoto tiltas. Augant didelių projektų skaičiui bendrovė įsigijo didžiausią asfaltbetonio maišyklę Baltijos šalyse, kuri per valandą gali pagaminti iki 320 t asfalto. 2006–2008 m. nutiesta trūkstama IXB transporto koridoriaus dalis, bendrovė pastatė tuo metu ilgiausią Lietuvoje 380 metrų estakadą. 2007 m. pradėti tunelių statybos ir rekonstrukcijos srities darbai – rekonstruotas Kauno geležinkelio tunelis. Taip pat bendrovė pradėjo dirbti gatvių apšvietimo srityje – įrengė atskirų ruožų apšvietimą automagistralėje Vilnius – Klaipėda. Nuo 2008 m. kai buvo įkurta „Tiltra Group“ – infrastruktūros statybos grupė, dirbanti Lenkijoje ir Lietuvoje, bendrovė tapo jos dalimi. 2009 metais buvo pertvarkytas bendrovės valdymas. Dauguma darbuotojų iš „Kėdainių automobilių kelių“ ir „Taurakelio“ buvo perkelti dirbti į „Kauno tiltus“, todėl bendrovės darbuotojų skaičius išaugo iki 900. 2008–2010 metais bendrovė Klaipėdos Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos I etapo darbų metu pastatė ilgiausią – 610 m – estakadą Lietuvoje. 2009–2010 m. vykdyti Vilniaus vakarinio aplinkkelio I etapo darbai: rekonstruotas Lazdynų tiltas, vienas iš svarbiausių Vilniaus tiltų. 2010 metais bendrovė ėmėsi dar vienos naujos veiklos – pradėjo statyti vandens uostus ir jų infrastruktūrą. Pirmasis įgyvendintas projektas – Smiltynės jachtų uosto rekonstrukcija. 2010 metų pabaigoje pradėti Jakų žiedinės sankryžos Jakų II etapo rekonstrukcijos darbai.

2011 m. - 2013 m. pirmieji bendrovės darbai Latvijoje bei auganti geležinkelių statybos veikla  
2011 m. įmonių grupei „Tiltra Group“, susijungus su viena didžiausių Lenkijos geležinkelių infrastruktūros statybos bendrovių „Trakcja Polska“, susiformavo nauja infrastruktūros statybos įmonių grupė „Trakcja". Nuo 2011 m. balandžio 19 d. „Kauno tiltai" tapo šios įmonių grupės dalimi. 2011 m. bendrovė laimėjo didžiausią savo veiklos istorijoje projektą - „IXB koridoriaus Vilniaus aplinkkelio Kyviškės – Valčiūnai antrojo kelio statyba“ (geležinkelių statyba). Tais pačiais metais bendrovės specialistai sėkmingai rekonstravo Smiltynės jachtų uostą, kurį Lietuvos Žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga pripažino geriausiu 2011 metų Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos statiniu. 2012 m. bendrovė pradėjo darbus aukštos įtampos (110 kV) energetikos tinklų statybos srityje. Per mažiau kaip dvejus metus įgyvendintas pirmasis projektas - aukštos įtampos elektros oro linijos (110 kV) iškėlimas iš Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritorijos. 2012 m. bendrovė užbaigė Klaipėdos Jakų žiedinės sankryžos (II etapas) bei IA koridoriaus geležinkelio ruožo Radviliškis- Pagėgiai- valstybės siena (I etapas) rekonstrukcijas. Šalies keliuose dangų rekonstrukcijai pradėjus naudoti minkštąjį asfaltą, bendrovė pradėjo gaminti minkštojo asfalto mišinius ir sertifikavo juos pagal LST EN 13108-3 standarto reikalavimus. 2012 m. bendrovė pradėjo dirbti Latvijos rinkoje, o per 2013 m. įsitvirtino rytinėje ir centrinėje Latvijoje. Didėjant Bendrovės darbų apimtims kaimyninėje šalyje buvo įsteigta „Kauno tiltų“ atstovybė. 2013 metai pasižymėjo išskirtiniais projektais, kuriais bendrovė didžiuojasi. Svarbiausias jų - IXB transporto koridoriaus (Žirnių g.) ir Vilniaus tarptautinio oro uosto jungtis. Šis projektas unikalus tuo, kad Bendrovė jį įgyvendino per šešis mėnesius ir sugebėjo darbus užbaigti dar net trimis mėnesiais anksčiau. Projektas pelnė aukščiausią įvertinimą „Metų gaminys 2013“ konkurse, kurį kasmet rengia Lietuvos pramonininkų konfederacija. 2013 m. Bendrovė šešiais mėnesiais anksčiau užbaigė Vilniaus vakarinio aplinkkelio (II etapo) statybą, taip pat rekonstravo daugiau kaip 25 km pagrindinės šalies automagistralės A1 (E85) Vilnius-Kaunas-Klaipėda. 2013 m. Bendrovė pateikė geriausius pasiūlymus ne vienam tarptautinės reikšmės geležinkelio linijos „Rail Baltica" statybos konkursui. Iš penkių pagrindinių rangovų, kurie tiesia „Rail Baltica“ liniją, Bendrovės atliekamų darbų vertė yra didžiausia ir siekia 378 mln. litų (su PVM).