Pirmadienį, spalio 20 d., simboline ceremonija buvo oficialiai atidarytas kelias „Via Baltica“ tarp Lietuvos ir Lenkijos. A5 Kauno–Marijampolės–Suvalkų greitkelio 12 kilometrų ruože tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos sienos, nuo 85 iki 97,06 kilometro, atnaujintas eismas abiem kryptimis.
„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas pabrėžia, kad greitkelis „Via Baltica“ yra vienas didžiausių ir techniškai sudėtingiausių kelių infrastruktūros projektų nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
„Daugelį metų važiuoti greitkeliu „Via Baltica“ buvo pavojinga, šioje kelio atkarpoje įvyko daug tragiškų avarijų. Dabar keliauti šiuo keliu tapo daug saugiau, o atidarius eismą abiem kryptimis dviem eismo juostomis, galėjome padidinti greičio ribą iki 130 km/h.
„Via Baltica“ greitkelio modernizavimas iš esmės keičia transporto kokybę, užtikrina saugesnį, patogesnį ir greitesnį keliavimą tiek Lietuvos gyventojams, tiek tarptautiniam transportui. Dabar mūsų akys nukreiptos į Latviją, nes norime rekonstruoti likusius „Via Baltica“ ruožus“, – renginio metu sakė „Via Lietuva“ direktorius Martynas Gedaminskas .
Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruože pastatyti trys viadukai, 11 žiedinių sankryžų, du tuneliai, moderni automobilių stovėjimo aikštelė su elektromobilių įkrovimo stotelėmis, tualetai ir poilsio zonos. Taip pat įgyvendintos reikšmingos aplinkos apsaugos priemonės – trys tuneliniai perėjimai gyvūnams ir žaliasis tiltas, leidžiantis jiems migruoti. Šis pasienio ruožas svarbus ne tik saugumo sumetimais, bet ir strateginio transporto atžvilgiu – modernizuotas greitkelis dabar užtikrins sklandesnį eismą tarp Lietuvos ir Lenkijos, pagerins vietos gyventojų susisiekimą ir logistikos srautus visame regione.
„Šio strateginio projekto įgyvendinimas buvo vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių kelių projektų šalyje. Simboliška, kad kaip įmonė su Lenkijos kapitalu turėjome galimybę užbaigti „Via Baltica“ ruožą iki sienos su Lenkija. Dirbome intensyviu tempu, užtikrindami darbų kokybę ir eismo saugumą kiekviename etape – nuo pylimų iki sudėtingų inžinerinių sprendimų. Šis ruožas ne tik jungia dviejų šalių kelius, bet ir didina viso regiono mobilumą. Tačiau darbai čia bus tęsiami – užbaigsime jungiamųjų kelių, automobilių stovėjimo aikštelės ir poilsio zonos, tvorų nuo laukinių gyvūnų statybą ir atliksime kitus darbus“, – sako Kauno tiltų direktorius Aldas Rusevičius.
Paskutinio ruožo darbų vertė sudarė 187 mln. eurų, įskaitant PVM. Darbus atliko viešąjį konkursą laimėjusi bendrovė „AB Kauno tiltai“. Projektą finansavo Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP), Lietuvos Respublikos biudžetas ir Europos Sąjungos struktūriniai fondai.
Modernizuojant visą 40 km ilgio „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki sienos, buvo modernizuota išskirtinio masto kelių infrastruktūra: pastatyti 6 nauji tiltai, rekonstruoti 2 tiltai, įrengti 9 viadukai, 7 tuneliai ir 25 žiediniai sankryžos, nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, Įrengta 18,9 km triukšmo barjerų ir dvi modernios automobilių stovėjimo aikštelės Lietuvoje. Be saugos ir komforto priemonių, čia taip pat integruoti aplinkos apsaugos sprendimai – pirmieji Lietuvoje žali tiltai ir specialūs gyvūnų perėjimai, leidžiantys harmoningai derinti infrastruktūros plėtrą ir gamtos apsaugą.
Via Baltica yra viena iš svarbiausių šiaurės-pietų transporto arterijų Europoje, jungianti Varšuvą ir Taliną (Europos kelio numeris E67, bendras ilgis – 970 km, iš kurių 269 km eina per Lietuvą). Tai yra svarbus ryšys tiek ekonomikai ir gyventojų judumui, tiek Lietuvos ir jos sąjungininkų saugumui, užtikrinantis karinį judumą.
Nuotr. Via Lietuva
